Текст и перевод песни Monika Marija - Pabundu

Aš pamečiau save,
Iš naujo surinkau.
Sudužusias dalis,
Pati suklijavau.
Ir patikėt sunku,
Aš vėl save renku.
Maniau to nebebus,
Pradėsiu iš pradžių.
Kažką darau ne taip,
Kiekvieną kart grįžtu.
Ir nors einu kitaip,
Apsisuku ratu.
Prašau išgirsk mane!
Šaukiu į niekur...
Sustoju pirmąkart.
Jaučiu, man gėda.
Aš nuleidžiu rankas
Ir paneriu giliai
Negalvosiu, kad dingai,
Pamiršai.
Įkvėpt nebegaliu...
Pabundu!
Aš nuleidžiu rankas
Ir paneriu giliai
Negalvosiu, kad dingai,
Pamiršai.
Įkvėpt nebegaliu...
Įkvėpt nebegaliu...
Pabundu!
Aš nuleidžiu rankas
Ir paneriu giliai
Negalvosiu, kad dingai,
Pamiršai.
Įkvėpt nebegaliu...
Pabundu!
Aš nuleidžiu rankas
Ir paneriu giliai
Negalvosiu, kad dingai,
Pamiršai.
Įkvėpt nebegaliu...
Pabundu!

Я потерял себя,
Повторно surinkau.
Sudužusias часть,
Сама suklijavau.
И patikėt трудно,
Я снова себя renku.
Думал, что этого больше не будет,
Начну с самого начала.
Что-то я делаю не так,
Каждый раз я посещаю.
И хотя иду, в противном случае,
Apsisuku по кругу.
Прошу išgirsk меня!
Šaukiu в никуда...
Sustoju треснул.
Я чувствую, мне стыдно.
Я nuleidžiu руки
И paneriu глубоко
Negalvosiu, что dingai,
Забыл.
Įkvėpt не могу...
Однажды в молодости просыпаюсь я!
Я nuleidžiu руки
И paneriu глубоко
Negalvosiu, что dingai,
Забыл.
Įkvėpt не могу...
Įkvėpt не могу...
Однажды в молодости просыпаюсь я!
Я nuleidžiu руки
И paneriu глубоко
Negalvosiu, что dingai,
Забыл.
Įkvėpt не могу...
Однажды в молодости просыпаюсь я!
Я nuleidžiu руки
И paneriu глубоко
Negalvosiu, что dingai,
Забыл.
Įkvėpt не могу...
Однажды в молодости просыпаюсь я!