Lyrics and translation Biplan - Kalėdų eglutė

Kalėdų eglutė

Ant kalėdinės eglutės
Supas raibosios gegutės
Nežinia, ką jos kukuoja
Nežinia, ką iškukuos

Šakomis keliauja voras
Nuo žvakučių vaškas laša
Tyška vaškas ant stalelio
Su vokais neatplėštais

Pakabinkit, pakabinkit
Ant kalėdinės eglutės
Stebuklingą vėrinėlį
Arčibaldo vaizdinių

Kaip per ledą lekia pelės
Kaip klastingai žybsi akys
O už lango mėnuo dega
Rūksta kraterių anga

Į mane pro lango plyšį
Žvelgia dulkinas praeivis
Ir per telefono kriauklę
Gaudžiant jūrą išgirstu

Pasigirsta moters juokas
Bet staiga garsai nutyla
Ir iš radijo antenos
Kalas pamažu kulka

Pakabinkit ant eglutės
Neramios tylos girliandą
Sprangią naikintuvų tylą
Užrakintą po žeme

Pakabinkit, pakabinkit
Ant kalėdinės eglutės
Sprangią naikintuvų tylą
Užrakintą po žeme

Štai nuo antkapių pakyla
Tarsi sienos baltos varnos
Kyla rankos, atsigniaužia
Jau apaugusios žieve

Ant tų rankų krenta sniegas
Pelenų šviesumo sniegas
Šaltas sniegas, kuris byra
Iš akiduobių tuščių

Pakabinkit, pakabinkit
Ant kalėdinės eglutės
Baltą, baltą nosinaitę
Nusišluostyti akims

Pakabinkit, pakabinkit
Ant kalėdinės eglutės
Baltą, baltą nosinaitę
Nusišluostyti akims

L'arbre de Noël

Sur l'arbre de Noël
Se balancent les coucous colorés
On ne sait pas ce qu'ils chantent
On ne sait pas ce qu'ils chanteront

Une araignée voyage le long des branches
De la cire des bougies coule
La cire brille sur la table
Avec des enveloppes non ouvertes

Accroche, accroche
Sur l'arbre de Noël
Un collier magique
Des images d'Archibald

Comme des souris qui courent sur la glace
Comme des yeux qui brillent de manière perfide
Et la lune brille dehors
Le cratère fume

À travers la fissure de la fenêtre
Me regarde un passant poussiéreux
Et à travers la coquille du téléphone
J'entends la mer rugir

On entend le rire d'une femme
Mais soudain les sons se taisent
Et de l'antenne radio
Le tonnerre gronde lentement

Accroche sur l'arbre
Une guirlande de silence inquiet
Le silence vif des destroyers
Enfermé sous terre

Accroche, accroche
Sur l'arbre de Noël
Le silence vif des destroyers
Enfermé sous terre

Voici, des tombes s'élèvent
Comme des corbeaux blancs sur les murs
Les mains se lèvent, se déploient
Déjà recouvertes d'écorce

Sur ces mains tombe la neige
Neige de la lumière des cendres
Neige froide qui s'effondre
Des orbites vides

Accroche, accroche
Sur l'arbre de Noël
Un mouchoir blanc, blanc
Pour essuyer tes yeux

Accroche, accroche
Sur l'arbre de Noël
Un mouchoir blanc, blanc
Pour essuyer tes yeux