Lyrics and translation G&G Sindikatas - Kelias Po Žengiančio Kojom

Kelias Po Žengiančio Kojom

Už vakar, kad buvom,
Už šiandien, kad drįstam
Už rytoj, kad mums pakeliui.
Devyniuose iš dešimties pasiklystam
Bet vis dar judam likusiu vienu keliu.
Už vakar, kad buvom,
Už šiandien, kad drįstam
Už rytoj, kad mums pakeliui.
Devyniuose iš dešimties slystam
Bet vis dar judam judam judam judam.
Mano gyvenimo garso takelyje maža mažoro
Nemoku tverti iš rūko, nemoku kurti iš oro.
Gyventi ofšoru sorry nemoku
Žvėryje matau žvėrį, žmoguje - žmogų.
Taip mama mane mokė ir tas kuris vedė už rankos
Mirt nebaisu, jei nebijojai gyventi
Išvien su tais, kurie niekada nesustoja
Juk kelias - jis atsiranda tik po žengiančio kojom.
Pameni buvo - norėjome būti geriausiais
Pamenu buvo, kai būt vardan būti užteko
Kai palikdami šipulius šimpančiam buteliui
Budeliai gulė po budelių rankomis
Pameni ėmėm gelmes lūžtant bortams
Nedvejodami saujomis rijome smėlį
Vėl ir vėl iki dugno ir smigom į žemę
Pameni, broli, mes atsikėlėme.
Už vakar, kad buvom,
Už šiandien, kad drįstam
Už rytoj, kad mums pakeliui.
Devyniuose iš dešimties pasiklystam
Bet vis dar judam likusiu vienu keliu.
Už vakar, kad buvom,
Už šiandien, kad drįstam
Už rytoj, kad mums pakeliui.
Devyniuose iš dešimties slystam
Bet vis dar judam judam judam judam.
Pavargęs po darbo tėvas rankas nusiplauna
Rankos kaip rankos, veide - nuoskauda
Delnuose - nuospaudos.
Vaikas pribėga, kaklą apsikabina
Tėvo veidas pasikeičia, iškart nusiramina.
Prieš miegą - vieną istoriją
Tyliai tyliai susirenka herojai
Noriai istorijoj karaliai dovanoja dovanas
Ponai patarnauja paprastiem žmonėm oriai.
Šitoj šaly ore beveik nėra minoro
Paukščiai medžiuose švilpauja natas su mažoru
Priežastis paprasta - vaikai gimsta, užauga žinodami
Dėl kokios priežastiems jiem rankos auga
Galvoji, kad rankos skirtoms imti
Kam nors suduoti, pilną šaukštą prie burnos kilnoti
Mes už tuos kuriem rankos skirtos dalintis
Ar su mumis pakeliui - tau teks rinktis.
Už vakar, kad buvom,
Už šiandien, kad drįstam
Už rytoj, kad mums pakeliui.
Devyniuose iš dešimties pasiklystam
Bet vis dar judam likusiu vienu keliu.
Už vakar, kad buvom,
Už šiandien, kad drįstam
Už rytoj, kad mums pakeliui.
Devyniuose iš dešimties slystam
Bet vis dar judam judam judam judam.
Kiek mūsų žingsnių žengiama būna į priekį?
Ar pastebėjai, kiek trupinių duonos riekėj?
Vieniem valgant rėkia, kitiem skalsiai
Galbūt per daug mumyse kirčiuojami balsiai
Juk mes kaip medžiai - kai augam tai augam į viršų
Nes mes kaip medžiai - nukirtus šaknis mes numirštam
Todėl kol mintys išbluks ir laiko jūra išdžius
Kalbėkim taip, kad žmonės įsimintų žodžius
Ir tiem kurie tai išgirs - paliksime klaustuką
Tiem kurie nesupras - dėsim tašką
Lygiai taip kaip buvo palikta mums
Mes paliksim pėdas einantiems mūsų paskui
Lygiai toks pat kaip tu, lygiai kaip tu žmogus
Lygiai taip pat kaip tu aš kartais bijau.
Bet laikui atėjus spręsti žengti pirmyn ar bijot
Aš visą laiką ėjau.
Už vakar, kad buvom,
Už šiandien, kad drįstam
Už rytoj, kad mums pakeliui.
Devyniuose iš dešimties pasiklystam
Bet vis dar judam likusiu vienu keliu.
Už vakar, kad buvom,
Už šiandien, kad drįstam
Už rytoj, kad mums pakeliui.
Devyniuose iš dešimties slystam
Bet vis dar judam judam judam judam.

The Path Under the Walking Feet

For yesterday, that we were,
For today, that we dare
For tomorrow, that we are on the same path.
In nine out of ten we get lost
But we still move along the remaining one path.
For yesterday, that we were,
For today, that we dare
For tomorrow, that we are on the same path.
In nine out of ten we slip
But we still move, move, move, move.
There is little major in the soundtrack of my life
I don't know how to build from smoke, I don't know how to create from air.
Living offshore, sorry, I don't know how
I see a beast in a beast, a human in a human.
That's how my mother taught me and the one who led me by the hand
Dying is not scary if you weren't afraid to live
Together with those who never stop
After all, the path - it appears only under the walking feet.
Remember, there was - we wanted to be the best
I remember there was, when being for the sake of being was enough
When leaving shards to the clinking bottle
Executioners lay under the executioners' hands
Remember, we took the depths when the sides broke
Without hesitation, we swallowed sand by handfuls
Again and again to the bottom and we sank into the ground
Remember, brother, we got up.
For yesterday, that we were,
For today, that we dare
For tomorrow, that we are on the same path.
In nine out of ten we get lost
But we still move along the remaining one path.
For yesterday, that we were,
For today, that we dare
For tomorrow, that we are on the same path.
In nine out of ten we slip
But we still move, move, move, move.
Tired after work, father washes his hands
Hands like hands, on the face - resentment
In the palms - calluses.
The child runs up, hugs his neck
Father's face changes, immediately calms down.
Before going to bed - one story
Quietly, quietly, heroes gather
Willingly in the story, kings give gifts
Lords serve ordinary people with dignity.
In this country, there is almost no minor in the air
Birds in the trees whistle notes with major
The reason is simple - children are born, grow up knowing
For what reason their hands grow
You think that hands are for taking
To hit someone, to lift a full spoon to your mouth
We are for those whose hands are for sharing
Whether you are on the way with us - you will have to choose.
For yesterday, that we were,
For today, that we dare
For tomorrow, that we are on the same path.
In nine out of ten we get lost
But we still move along the remaining one path.
For yesterday, that we were,
For today, that we dare
For tomorrow, that we are on the same path.
In nine out of ten we slip
But we still move, move, move, move.
How many of our steps are taken forward?
Did you notice how many crumbs are in a slice of bread?
Some scream while eating, others sing
Maybe too many vowels are stressed in us
After all, we are like trees - when we grow, we grow upwards
Because we are like trees - when we cut our roots, we die
Therefore, until the thoughts fade and the sea of time dries up
Let's talk so that people remember the words
And for those who hear it - we will leave a question mark
For those who don't understand - we will put a full stop
Just as it was left to us
We will leave footprints for those who follow us
Just like you, just like you, a human being
Just like you, I am sometimes afraid.
But when the time comes to decide to move forward or be afraid
I always went.
For yesterday, that we were,
For today, that we dare
For tomorrow, that we are on the same path.
In nine out of ten we get lost
But we still move along the remaining one path.
For yesterday, that we were,
For today, that we dare
For tomorrow, that we are on the same path.
In nine out of ten we slip
But we still move, move, move, move.