Lyrics and translation G&G Sindikatas - Tiems Kurie Nieko Nebijo

Tiems Kurie Nieko Nebijo

Galiu pavogt Jūsų sielą, parašyt iš to knygą
Bet ne gamą su drakama, dramą gramą, pavydą...
Išnagrinėt ponų klydą jausmus kur geležį lydo, kely begydo
Galia be valios – negydo!
Kas midų, alų, kas pist į barzdą ir kriminalinė policija vargsta
Trūko proto, kredo, moto, sąžinė – bėda many...
Mėgstu iš kompleksų lenkti origami
Tau įdomi ta nerami mano istorija, į ją tu nori, kaip bitė nori į korį
Kaip žaliavalgius traukia į Everestą
Kaip Indiana Džonsą apiplėšti Dievų miestą...
Bet jie nematė gatvių tik TV kastingą...
Tokio tipo, tokio tipo mąstymą gąsdina
Bara, karą, krizę marą žadą bujoti
Ramiai – išmokysim nebebijoti!
Tie kurių bijo visi, bijo tų kurie nieko nebijo!
Mano maikas, mano ginklas!
Kas bijo lietaus – bijo, kad nušaus
Bijo, kad kompromatas į spaudą išplauks
Karys bijo, kad merga nelauks
Merga bijo, kad ne laiku ištrauks
Rūstūs veidai be pingų blogai, ne iš meilės iš baimės – išsiplėtę vyzdžiai
Buvo gangsta repas, nudžiūvo pistoletai seniams
O jaunimas pasitaikė išlepęs
Repo karaliai bijo netekti repo karūnų, kurie paspicionistai save fotografuoja už krūmų
Truputį dūmų, išpučiu per šypseną per kamputį lūpų
Kas (?)džemu fugniu(?) praneša, laivas gilyn dugnas pramuštas
Paskutinę taurę lyg dugno veidu į sąmanas – baimė dingsta, kai netenki sąmonės
Tie kurių bijo visi, bijo tų kurie nieko nebijo!
Sakai, kad prota pisi – mirti bijo visi, o dar labiau bijo netekt pingų...
Pludūriuoja viena koja įsitvėre blizgučių, man prikolinti ir trolinti tokius – smagu. Aciukai, būčiukai, varveseiliai daikčiukai, visko lyg ir yra
Bet duokit dar trupučiuką falafeliai tofu, paukščiai karaliai sofų, besidomintys, tiktai savo gerbūvio kofu
Vogė vogė vogė vogė nesuvogė
Gyvenimas primes žiaurų, šauks tave kiauru
Draskys tau aurą, vadins bejėgiu, turi įprotį bjaurų – įžūliam duoti laurus
O jei drebutis nustums nuo bėgiu...
Taip ir bus jeigu myši į batą, taip ir bus jei vyniosies į vatą
O kada pasijusi bijoti nebegalįs - nuo to momento tu sindikato dalis!
Tie kurių bijo visi, bijo tų kurie nieko nebijo!

For Those Who Fear Nothing

I can steal your soul, write a book from it
But not a gamut with a ban, a gram of drama, envy...
Examine the lords' mistake, feelings that melt iron, heal on the way
Power without will – does not heal!
Some mead, beer, some a fist in the beard and the criminal police struggle
Lack of mind, credo, motto, conscience – trouble in my opinion...
I like to fold origami from complexes
You are interested in my restless story, you want it like a bee wants a honeycomb
Like raw foodists are drawn to Everest
Like Indiana Jones robbing the City of Gods...
But they haven't seen the streets, only the TV casting...
This type, this type of thinking scares them
They promise to riot, war, crisis, plague
Calm down – we'll teach you to stop being afraid!
Those whom everyone fears, are afraid of those who fear nothing!
My mic, my weapon!
Those who are afraid of the rain – are afraid of getting shot
Afraid that compromising material will leak to the press
The warrior is afraid that the girl won't wait
The girl is afraid that he will pull out at the wrong time
Grim faces without money are bad, not from love, from fear – dilated pupils
There was gangsta rap, old pistols dried up for the old men
And the youth turned out to be spoiled
Rap kings are afraid of losing their rap crowns, those pseudo-gangsters who photograph themselves behind bushes
A little smoke, I blow it out with a smile through the corner of my lips
Whoever (?) jams with fugue (?) reports, the ship's bottom is punctured
The last glass like the bottom of your face in moss – fear disappears when you lose consciousness
Those whom everyone fears, are afraid of those who fear nothing!
You say you're pissing your mind – everyone is afraid to die, and even more afraid of losing money...
Floating with one foot clinging to sequins, it's fun to troll and tease such people. Thank you, kisses, poems, things, everything seems to be there
But give me some more falafel tofu, birds, kings of sofas, interested only in their own well-being kofu
Stole, stole, stole, stole, didn't steal
Life will impose cruelty, will call you leaky
Will tear your aura, call you helpless, have a nasty habit – to give laurels to the impudent
And if the tremor pushes you off the rails...
That's how it will be if you piss in your shoe, that's how it will be if you wrap yourself in cotton wool
And when you feel that you can no longer be afraid - from that moment you are part of the syndicate!
Those whom everyone fears, are afraid of those who fear nothing!