Lyrics and translation G&G Sindikatas - Tiems Kas Rašo

Tiems Kas Rašo

Įpilk žarijų, kibirkštys iš elektrinių vijų
Jei vingių nebijai, gyvenimo, likimo gijų
Neslepi akių už svetimų tatuiruočių
Įsitikinimai svarbiau saugių rikiuočių
Vėl rokiruotės, karalius, kaip taisyklė, silpnas
O priešas, kaip taisyklė, savimi (...)
Tokios jau temos, už vadus papildoma
Trypia mus, padėk susimildamas
Būna, nutildomas garsas nutrūko
Šikniai per daug įtikėjo spalvomis atviruko
Mergaitės-kalės, kieti vyrukai-atsarginės dalys
Nenori ten, tai gal nustok šūdą malęs!
Būna banda, o būna armija
Būna banda, o būna parinasi
Būna iltis, o būna kariesas
Būna vandenyno rykliai arba pūgžliai akvariume
Būna gandai, o būna faktai
Būna randai, o būna grimas
Būna - paduoda ranką, būna - kulka į kaktą
Kam per stiprus - skiedžia, o vyrai geria gryną...
Ar rašaluotais pirštais prie lapo krapštosi
Dienų dienas prie rašomojo stalo
Laukia įkvėpimo, nuskandino
Kurį prieš keletą dienų stiklinėj vyno
Ne apie juos dabar,
Tokiems man gaila laiko
Popieriaus, minčių, juodų dažų
Kuriais tepu dabar aš tylą
O jie atsiliepia ir žodžiais į mane prabyla
Galbūt aš klystu tai sakydamas, ok
Tie, kur ieško,
Rašydamas neabejok,
Žinok, tiesa yra stipriųjų pusėj
Būk stiprus ir liksi visada teisus
Ant balto popieriaus (...)
Bepasidengiant dūmais tirštais
Neskandinu įkvėpimo šįvakar taurėj vyno
Pažiūrėsiu gal kas nors iš to išeis
Tie, kas rašo, kas kuria didį iš mažo
Po kruopelę, po tašką
Nesvyruoja ir nesiblaško
Nedvejoja, nesitaško tuščiai, tu žinai
Tie kas rašo, jie gyvens amžinai
Neloja, jo, būna - pargriūna
Bet vėl atsistoja
Tie, kas rašo, atleidimo neprašo
Už savo žodžius atsako
Filtruoja, ką sako
Apaugę samanom, klounai tampa nuogi
O kas buvo basi, bet atviri
Spaus, iki paskutinio trauks
Nubaus nedorėlius
Už jų farsą, į faršą suspaus
Ar kerti, kas tikra ir dar žydi?
Ar imi, kai jau nukrenta vaisiai?
Ar pavydi, kai matai stipresnį už save?
Nors išorėj tu toks galingas, kai tu savo cirke
Nemoka diriguot, nemoka kaip pyderas flirtuoti
Nemoka pagal madą, pagal dūdelę šokt
Nemoka šaukt, kad jis geriausias
Bet moka darbais įrodyti, kad jis stipriausias
Tie, kas rašo, kas kuria didį iš mažo
Po kruopelę, po tašką
Nesvyruoja ir nesiblaško
Nedvejoja, nesitaško tuščiai, tu žinai
Tie kas rašo, jie gyvens amžinai
Tie, kas tiki lyg būtų paskutinė diena
Tie, kas kuria lyg būtų paskutinė daina
Tie, kas rašo lyg būtų paskutinė tema
Hey-hey, jie gyvens amžinai

For Those Who Write

Pour in the embers, sparks from electric coils
If you're not afraid of the twists, of life's, of fate's threads
Don't hide your eyes behind the tattoos of others
Convictions are more important than safe formations
Castles tumble again, the king, as a rule, is weak
And the enemy, as a rule, is full of himself (...)
Such are the themes, pulling the strings for extra
They trample us, help us, for God's sake
Sometimes, the silenced sound breaks off
Assholes believed too much in the colors of a postcard
Bitches, tough guys - spare parts
Don't want it there, then maybe stop grinding that shit!
There are gangs, and there are armies
There are gangs, and there are those who surrender
There are fangs, and there is decay
There are ocean sharks or guppies in an aquarium
There are rumors, and there are facts
There are scars, and there is makeup
Sometimes - they shake your hand, sometimes - a bullet to the forehead
They dilute what's too strong, while real men drink it pure...
Are they scratching with inked fingers on paper
Day after day at the writing desk
Waiting for inspiration, drowned it
In a glass of wine a few days ago
It's not about them now,
For such, I feel sorry for the time
Paper, thoughts, black paints
With which I now paint the silence
And they respond and speak to me in words
Maybe I'm wrong in saying this, okay
Those who seek,
Don't doubt while writing,
Know, the truth is on the side of the strong
Be strong and you will always be right
On white paper (...)
As thick smoke covers
I don't drown inspiration in a glass of wine tonight
I'll see if something comes out of it
Those who write, who create the great from the small
Bit by bit, point by point
They don't waver or falter
They don't hesitate, they don't splash around in vain, you know
Those who write, they will live forever
They don't bark, yeah, sometimes they fall
But they get up again
Those who write, they don't ask for forgiveness
They answer for their words
They filter what they say
Covered in moss, clowns become naked
And those who were barefoot, but open
Will press, will pull to the last
Will punish the wicked
For their farce, will squeeze them into mince
Do you understand what's real and still blooming?
Do you take it when the fruits have already fallen?
Are you envious when you see someone stronger than yourself?
Even though on the outside you are so powerful, when you are in your circus
Can't conduct, can't flirt like a faggot
Can't dance to fashion, to the tune of the pipe
Can't shout that he is the best
But he can prove with deeds that he is the strongest
Those who write, who create the great from the small
Bit by bit, point by point
They don't waver or falter
They don't hesitate, they don't splash around in vain, you know
Those who write, they will live forever
Those who believe as if it were the last day
Those who create as if it were the last song
Those who write as if it were the last theme
Hey-hey, they will live forever