Lyrics and translation Ieva Narkutė - 1900 Naktų

1900 naktų ant aukšto kalno lauksim
1900 naktų tave negrįžusį mes šauksim
1900 naktų ilgesiu žieduotą paukštį leisim
1900 naktų ant kalno ratais eisim

O naktys grublėtos slenka per odą, skverbias kaip ylos
O tu, kur padėtas, ko nesirodai, ko neprabyli?
O naktys kaip paukščiai - susuka lizdą, grįžt nebenori
Ir tu šitaip baukščiai saulėm sublizgęs man būti nustoji

1900 naktų kamienuos ąžuolų budėsim
1900 naktų sudrengsim, suavėsim
1900 naktų nesėsim, neakėsim
Visos naktys 19 šimtų dirvonuos išsimėtys

O naktys grublėtos slenka per odą, skverbias kaip ylos
O tu, pažadėtas, vis nesirodai, vis neprabyli
O naktys kaip paukščiai - susuka lizdą medį pamilę
Ir tu šitaip baukščiai tampi atsiskyręs

Po 1900 naktų sutrūks tinklainių stygos
Išbluks garsai iš šimto pažadų,
Suplėks su kraičiais skrynios
Po 1900 naktų tu vėju grįždamas šypsosies
Ant rankų akmenuotų ir pilkų mane nuo žemės atsijosi

O naktys grublėtos paukščius jau išbaidė ir rasą sugėrė
O tu, pažadėtas, prie mano kraičio ganai savo bėrį
O naktys grublėtos į patalą lenda, grumias dėl vietos
O tu, pažadėtas, dabar čia vienvaldis, dabar čia mylėtas

1900 ночей на высокую гору lauksim
1900 ночи тебя negrįžusį мы šauksim
1900 ночей ilgesiu žieduotą птицу leisim
1900 ночей на горе колесные eisim

А ночи grublėtos прокрутка через кожу, skverbias как ylos
А ты, где положено, что nesirodai, что neprabyli?
А ночи, как птицы - второе п гнездо, grįžt больше не хочу
И ты так baukščiai saulėm sublizgęs мне быть nustoji

1900 ночей kamienuos ąžuolų budėsim
1900 ночей sudrengsim, suavėsim
1900 ночей nesėsim, neakėsim
Все ночи на 19 сотен dirvonuos išsimėtys

А ночи grublėtos прокрутка через кожу, skverbias как ylos
А ты, pažadėtas, все nesirodai, все neprabyli
А ночи, как птицы - второе п гнездо дерево pamilę
И ты так baukščiai становишься принял решение

После 1900 ночей sutrūks tinklainių струны
Išbluks звуки из ста обещания,
Suplėks с kraičiais шины
После 1900 ночей ты vėju возвращаясь šypsosies
На руках akmenuotų и серого меня от земли atsijosi

А ночи grublėtos птицы уже išbaidė и rasą sugėrė
А ты, pažadėtas, к моему kraičio ganai свой bėrį
А ночи grublėtos в patalą lenda, grumias на месте
А ты, pažadėtas, теперь здесь vienvaldis, теперь здесь mylėtas