Paroles et traduction G&G Sindikatas - Rytojui reikia nedaug...

Rytojui reikia nedaug...

Rytojui reikia nedaug

Tik truputį širdies
Truputį jėgos, truputį ugnies
Iš tavęs ir manęs
Ir tada jisai taps

Rytojui reikia nedaug

Tik truputį širdies
Truputį jėgos, truputį ugnies
Iš tavęs ir manęs
Ir tada jisai taps

(Pushaz)
Viskas turi savo vietą
Kaip sakoma turi būt vienąkart padėta
Gali būti
Bet deja ne viskas yra taip kaip turėtų būti
Kartais slysti ir labirinte pasiklysti.
Kažkada maniau kad teisybės nėra
Aplinkui tik tuštuma
Betgi žmonės kas sau ir tiek
Jokios harmonijos
Vieni kiti save vis tiek
Pamačiau kitą medalio pusę
Kaip Svaras sako, dalinkimės per pusę
Bus lengviau pereiti ugnį tą per kurią einam visi
Tik ji dega skirtingai
Vienam arti, kitam toli
Nesvarbu ji gi svarbi kiekvienam savaip
Tau vienaip man kitaip
Neteisybės daug sutinku
Tai supa visada kur bebūtum bet kada

Tarsi šešėlis slenka paskui tave
Tu bandyk užsimerkti
Savo siela atmerkti
Pažiūrėk į saulę ji dega danguje
Bet šešėlis išnykęs, jis išgaravo iš čia

(Daiva)
Rytojui reikia nedaug
Tik truputį širdies
Truputį jėgos, truputį ugnies
Iš tavęs ir manęs
Ir tada jisai taps

(Svaras)
Truputį labiau geras truputį mažiau blogas

Aukščiau lubos mažiau skylėtas stogas
Truputį mažiau priešas truputį daugiau brolis
Truputį labiau kilęs mažiau puolęs
Truputį daugiau jausmo truputį mažiau skausmo
Baimė atsitraukia ir nebe taip kausto
Truputį mažiau gėda truputį mažiau ėda
Tuos kurie tiki, todėl išlieka, nepabėga

Aš juos mačiau ...
...nepabėga
Būna sunku, tačiau...
...nepabėga
Taip jie dega greičiau tačiau...
...nepabėga
Nepabėga

Aš juos mačiau ...
...nepabėga
Būna sunku, tačiau...
...nepabėga
Taip jie dega greičiau tačiau...
...nepabėga
Nepabėga

(Kastetas)
Vakare man būna liūdna
Kada tyla sprogdina ausis
Tamsa užspaudžia akis
Užtušuoti langai
Akvarele nuspalvoti jausmai
Priklijuotos šypsenos
Ant stiklo lūpų dažai

Užrašyti žodžiai i viršų pakyla
Prisipildo, išsipučia žemyn
Krisdami prispaudžia
Atsitrenkdami į tylą
Smulkiai kaip stiklas
Į mažus gabalėlius subyra

Aš juos renku
Kaip mozaiką dėlioju
Vakarinis nuotykis man atneša rytinį liūdesį
Tam pačiam mieste be pavadinimų
Gatvėse be žmonių
O jeigu ir yra neturi veidų
Vardų neatsimenu
Sasiuviny neužsirašiau, nebuvo priežasčių
Raudona linija žibintais pažymetų miesto pakraščių
Ramu, jokio garso
Vis dar spengia ausyse, tylu

(Daiva)
Rytojui reikia nedaug
Tik truputį širdies
Truputį jėgos, truputį ugnies
Iš tavęs ir manęs
Ir tada jisai taps

Rytojui reikia nedaug
Tik truputį širdies
Truputį jėgos, truputį ugnies
Iš tavęs ir manęs
Ir tada jisai taps

(Svaras)
Dienos keičia dienas lyg pianino klavišai
Baltuosius karts nuo karto perkerta juodų klavišų nišos
Jos pinasi ir rišas
Nebodamos iš naujo bando
Šiandiena tau atrieks sėkmės
O man išplėš ant žando randą

Kiekviena krantą, kiekviena kartą
Neatkartojamų peizažų aplinkybės varto
Mes mokam būti vyrais
O būna tampam klounais
Kai nulinčiuojame savus ir tikim daunais
Tada galvojam kad sėkmė pamišusi
O gal sumišusi
O gal ant visko braukus, užsimiršusi
Tokiem kaip tu galvoji
Jai paprasčiausiai neužtenka laiko
Pasaulis vis geriau šaudo
Vis blogiau skaito
Niekše, neliesk vaiko
Ir to kuris kas diena tam vaikui duona raiko
Kad spindulys vilties
Nors truputeli šviestų
Jie jau surinko akmenis neliesk jų
Ir šitos gatvės taps
Nebe tokios purvinos
Kai norintys kalbėti
Pradės kalbėti burna
Kai įtikes
Yra daugiau nei iki šiolei rado
Tik švino pūkā, sunkų vandenį
Ir kartų medų...

(Daiva)
Rytojui reikia nedaug
Tik truputį širdies
Truputį jėgos, truputį ugnies
Iš tavęs ir manęs
Ir tada jisai taps

Rytojui reikia nedaug
Tik truputį širdies
Truputį jėgos, truputį ugnies
Iš tavęs ir manęs
Ir tada jisai taps

Tomorrow Needs Little...

Tomorrow needs little

Just a bit of heart
A bit of strength, a bit of fire
From you and me
And then it will become

Tomorrow needs little

Just a bit of heart
A bit of strength, a bit of fire
From you and me
And then it will become

(Pushaz)
Everything has its place
As they say, it must be put in place once
It could be
But unfortunately, not everything is as it should be
Sometimes you slip and get lost in the labyrinth.
I used to think that there was no justice
Emptiness all around
But people are for themselves and that's it
No harmony
Still, each other
I saw the other side of the coin
As Svaras says, let's share it in half
It will be easier to go through the fire that we all go through
Only it burns differently
Close to one, far from another
It doesn't matter, it's important to everyone in their own way
To you one way, to me another
I agree, there's a lot of injustice
It surrounds you always, wherever you are, whenever

As if a shadow creeps behind you
Try to close your eyes
Open your soul
Look at the sun, it's burning in the sky
But the shadow is gone, it has evaporated from here

(Daiva)
Tomorrow needs little
Just a bit of heart
A bit of strength, a bit of fire
From you and me
And then it will become

(Svaras)
A little more good, a little less bad

Higher ceilings, less leaky roof
A little less enemy, a little more brother
A little more ascended, a little less fallen
A little more feeling, a little less pain
Fear recedes and doesn't hold so tight
A little less shame, a little less eats
Those who believe, therefore remain, do not run away

I saw them ...
...they don't run away
It's hard, but...
...they don't run away
Yes, they burn faster, but...
...they don't run away
They don't run away

I saw them ...
...they don't run away
It's hard, but...
...they don't run away
Yes, they burn faster, but...
...they don't run away
They don't run away

(Kastetas)
I feel sad in the evening
When silence explodes in my ears
Darkness presses on my eyes
Shaded windows
Watercolor-painted feelings
Glued smiles
Lipstick on the glass

Written words rise up
Fill up, bulge down
Pressing as they fall
Crashing into the silence
Finely like glass
Shattering into small pieces

I collect them
I put them together like a mosaic
Evening adventure brings me morning sadness
In the same city without names
Streets without people
And if there are, they have no faces
I don't remember names
I didn't write it down in my notebook, there was no reason
Red line with lights marking the city's outskirts
Quiet, no sound
Still ringing in my ears, quiet

(Daiva)
Tomorrow needs little
Just a bit of heart
A bit of strength, a bit of fire
From you and me
And then it will become

Tomorrow needs little
Just a bit of heart
A bit of strength, a bit of fire
From you and me
And then it will become

(Svaras)
Days change days like piano keys
The white ones are occasionally crossed by niches of black keys
They intertwine and bind
Without fear, they try again
Today will give you success
And it will tear a scar on my cheek

Every shore, every time
Unique landscapes are used by circumstances
We know how to be men
And sometimes we become clowns
When we zero out our own and believe in fools
Then we think that luck is crazy
Or maybe confused
Or maybe she's forgotten everything
For people like you think
She simply doesn't have enough time
The world shoots better and better
Reads worse and worse
Bastard, don't touch the child
And the one who cuts bread for that child every day
So that a ray of hope
Would shine at least a little
They have already gathered stones, don't touch them
And these streets will become
Not so dirty
When those who want to speak
Start speaking with their mouths
When convinced
There is more than has been found so far
Only lead down, heavy water
And bitter honey...

(Daiva)
Tomorrow needs little
Just a bit of heart
A bit of strength, a bit of fire
From you and me
And then it will become

Tomorrow needs little
Just a bit of heart
A bit of strength, a bit of fire
From you and me
And then it will become