Paroles et traduction Kassandra - Benson

Benson

Ir sukasi gyvenimas aplinkui vieną ašį
Kažko tu nekenti, kažkam norėtum pasakyti "ačiū"
Kažkam tu reiški daug daugiau negu tikiesi
Kažkur užgeso šviesos, o tau nebėr čia vietos

O kam skandinti savo liūdesį stiklinėj alkoholio?
Medalio pusės juk skirtingos, tačiau vienodo skonio
Nepulk prie bendro lovio, jis iš vienodo molio
Ko gero, molis šito bendro lovio blogas

Ir siaučia audros, siaučia jūros, siaučia sielos
Kažkas kažką atradęs kažkam kažką palieka
Ir taip lyg pasaka be galo, viskas vėl kartojas
Taip, kaip nori, taip darai, sieki ranka svajonės savo

Atidarai duris į dar nežinomą pasaulį
Ten, kur gražu ir šilta
Ten, kur visi patenkinti
Ir skiriasi gyvenimas
Kaip juodas skiriasi nuo balto
Kur balta – šilta, kur juoda – visad šalta
Vaivorykštės bespalvės ir saulė nebešildo
Lietus rudens sušaldo karštą širdį

Išsenka lyrikos aruodai
Kai kiekviena diena prasideda ir baigiasi vienodai
Kaip nuodas sekina gyvenimą, alina, gesina viltį
Viską kad nutraukus, vėl atgimti –
Kyla tokios mintys
Supratus, kad jau nesustabdyti
Monotonijos ratų
Kurie vis rieda, nervus ėda
Net nebūnant bėdai, tiesiog šiaip sau
Rutina, eik sau, palik mane ramybėj
Nebandyk kantrybės šioj gyvybėj
Kurioj praplaukia mintys
Kaip laivai dreifuoja viltys
Nesulaukęs starto
Kramtau gyvenimą saldžiai kartų
Įvairaus jo matęs, atmerkęs akis
Jaučiuosi dar labiau apakęs negu būčiau aklas
Faktas
Monotonija – bedugnė
Faktas
Depresija daug talentų išugdėm
Faktas
Kai nėra durų, nereikalingas raktas
Kurį vis saugau ir toliau pasilieku sau tai
Sau tai, sau tai...

O atrodė, esame tokie laimingi...

Bijau sustoti, net kai stabdo laikas
Visus skirtingai veikia sapnai klaikūs
Kuriuos sapnuojam
Net neįsivaizduojam kartais
Kur tikrovė, o kur tik vaizduotės vaisius
Tikiu – norėsiu pasikeist, tikiu – ir keisiuos
Tikėjimas juk stumia
Ne visa, kas dorybė, kas kantrume slypi
Tačiau kartais reikia lieti
O kartais laukti
Kad lietus pradėtų lyti
Gyvenimas juk sudėtingas –
Vieną dieną nieko vertas, kitą jau prasmingas
Vieną dieną nekenti savęs, o kitą myli
Vieną esi glostomas, o kitą gauni spyrį smarkų
Ar dar blogiau – šūviais iš patrankų
Sužeidžiant širdį
O atrodė, esame tokie laimingi
O atrodė, esame tokie laimingi...

Laimingas rodėsi aplinkui krentantis lietus
Atrodė, žmonės sukasi nuo laimės
Ir skęsta monotonijos sūkury, sūkury
Į kurį tu papulsi, pasakyk pasakyk

Niekas nematys tavęs, niekas nepadės tau,
Niekas nepriguls šalia tavęs ir niekas nepaklaus:
Kas esi, žmogau, kodėl tau ašara per skruostą rieda?
Vartai monotonijos atsidaro, kyla vėjas

Ir gąsdina žmones
Gyvenimas piktas dovanas dovanodamas
Žmonių smegenis pravalęs
Jas į savo valią pasikinkęs, okupavęs, tapęs šeimininku
Žmogaus dūšią prekėmis padaręs

Kartais noris patikėt likimu, tačiau ar verta
Ėst kiekvieną dieną, protą krušt nejaučiant saiko?
Už kiekvieną grašį parsiduot ir tapt pigiausia lėle?
O taip ir būna
Kai žmogus žmogų ima ir suėda
Ir čia anokia bėda
Kas nori tas pabėga
Išjungę šviesą, jie stipresni, ima ir suėda
O laikas eina, viskas aplinkui keičiasi
Kas miršta, o kas dar mirdamas šypsotis sugeba
Vieniems gyvenimas skanus, kitus jis verčia vemti
Kaip sakoma: čia skonio reikalas,
Tačiau gyventi toliau gi reikia
Nukristi kylant, pakilti krintant
Išradus taisykles, jas tobulint, nenusivilti
Išradus taisykles, jas tobulint, nenusivilti...

Benson

And life spins around one axis
You hate something, you want to say "thank you" to someone
You mean much more to someone than you think
Somewhere the lights went out, and you no longer have a place here

Why drown your sorrow in a glass of alcohol?
The sides of the medal are different, but the taste is the same
Don't go to the common trough, it's made of the same clay
Good thing the clay of this common trough is bad

And storms rage, seas rage, souls rage
Someone, having found something, leaves something to someone
And like a never-ending fairy tale, everything repeats itself
As you want, so you do, you reach for your dream with your hand

You open doors to a yet unknown world
Where it is beautiful and warm
Where everyone is satisfied
And life is different
How black is different from white
Where white is warm, where black is always cold
Rainbows are colorless and the sun no longer warms
Autumn rain freezes the hot heart

The barns of lyrics run dry
When every day begins and ends the same way
Like poison, it drains life, exhausts, extinguishes hope
To stop everything, to be reborn again –
Such thoughts arise
Realizing that it can no longer be stopped
Wheels of monotony
Which keep rolling, eating nerves
Even without trouble, just like that
Routine, go away, leave me alone
Don't test my patience in this life
In which thoughts flow
Like ships, hopes drift
Not waiting for the start
I chew life bittersweet
Having seen various things, opening my eyes
I feel even more blind than I would be blind
Fact
Monotony is an abyss
Fact
We have fostered many talents in depression
Fact
When there is no door, a key is not needed
Which I keep and keep to myself
To myself, to myself...

And it seemed we were so happy...

I'm afraid to stop, even when time stops
We are all affected differently by terrible dreams
Which we dream
Sometimes we can't even imagine
Where is reality, and where is the fruit of imagination
I believe - I will want to change, I believe - and I will change
Faith pushes
Not all that is virtue, what lies in patience
But sometimes you need to pour
And sometimes wait
For the rain to start pouring
Life is complicated –
One day worthless, the next already meaningful
One day you hate yourself, and the next you love
One day you are stroked, and the next you get a hard kick
Or even worse – gunshots
Hurting the heart
And it seemed we were so happy
And it seemed we were so happy...

The rain falling around seemed happy
It seemed that people were spinning from happiness
And drowning in a whirlpool of monotony, a whirlpool
Where you'll end up, tell me, tell me

No one will see you, no one will help you,
No one will lie down next to you and no one will ask:
Who are you, man, why is a tear running down your cheek?
The gates of monotony open, the wind rises

And scares people
Life giving evil gifts
Having cleared people's brains
Having harnessed them to his will, occupied them, become their master
Having made the human soul into goods

Sometimes you want to trust fate, but is it worth it
To eat every day, to rack your brains without measure?
To sell yourself for every penny and become the cheapest doll?
And so it happens
When a man takes a man and eats him
And this is no problem
Whoever wants to escape
Turning off the light, they become stronger, they take and eat
And time passes, everything around changes
Who dies, and who, even dying, manages to smile
For some, life is delicious, others it makes them vomit
As they say: it's a matter of taste,
But you have to live on
To fall while rising, to rise while falling
Having invented the rules, to improve them, not to be disappointed
Having invented the rules, to improve them, not to be disappointed...