Текст и перевод песни G&G Sindikatas - Kelias Po Žengiančio Kojom (Unplugged)

Kelias Po Žengiančio Kojom (Unplugged)

Už vakar, kad buvom,
Už šiandien, kad drįstam
Už rytoj, kad mums pakeliui.
Devyniuose iš dešimties pasiklystam
Bet vis dar judam likusiu vienu keliu.
Už vakar, kad buvom,
Už šiandien, kad drįstam
Už rytoj, kad mums pakeliui.
Devyniuose iš dešimties slystam
Bet vis dar judam judam judam judam.
Mano gyvenimo garso takelyje maža mažoro
Nemoku tverti iš rūko, nemoku kurti iš oro.
Gyventi ofšoru sorry nemoku
Žvėryje matau žvėrį, žmoguje - žmogų.
Taip mama mane mokė ir tas kuris vedė už rankos
Mirt nebaisu, jei nebijojai gyventi
Išvien su tais, kurie niekada nesustoja
Juk kelias - jis atsiranda tik po žengiančio kojom.
Pameni buvo - norėjome būti geriausiais
Pamenu buvo, kai būt vardan būti užteko
Kai palikdami šipulius šimpančiam buteliui
Budeliai gulė po budelių rankomis
Pameni ėmėm gelmes lūžtant bortams
Nedvejodami saujomis rijome smėlį
Vėl ir vėl iki dugno ir smigom į žemę
Pameni, broli, mes atsikėlėme.
Už vakar, kad buvom,
Už šiandien, kad drįstam
Už rytoj, kad mums pakeliui.
Devyniuose iš dešimties pasiklystam
Bet vis dar judam likusiu vienu keliu.
Už vakar, kad buvom,
Už šiandien, kad drįstam
Už rytoj, kad mums pakeliui.
Devyniuose iš dešimties slystam
Bet vis dar judam judam judam judam.
Pavargęs po darbo tėvas rankas nusiplauna
Rankos kaip rankos, veide - nuoskauda
Delnuose - nuospaudos.
Vaikas pribėga, kaklą apsikabina
Tėvo veidas pasikeičia, iškart nusiramina.
Prieš miegą - vieną istoriją
Tyliai tyliai susirenka herojai
Noriai istorijoj karaliai dovanoja dovanas
Ponai patarnauja paprastiem žmonėm oriai.
Šitoj šaly ore beveik nėra minoro
Paukščiai medžiuose švilpauja natas su mažoru
Priežastis paprasta - vaikai gimsta, užauga žinodami
Dėl kokios priežastiems jiem rankos auga
Galvoji, kad rankos skirtoms imti
Kam nors suduoti, pilną šaukštą prie burnos kilnoti
Mes už tuos kuriem rankos skirtos dalintis
Ar su mumis pakeliui - tau teks rinktis.
Už vakar, kad buvom,
Už šiandien, kad drįstam
Už rytoj, kad mums pakeliui.
Devyniuose iš dešimties pasiklystam
Bet vis dar judam likusiu vienu keliu.
Už vakar, kad buvom,
Už šiandien, kad drįstam
Už rytoj, kad mums pakeliui.
Devyniuose iš dešimties slystam
Bet vis dar judam judam judam judam.
Kiek mūsų žingsnių žengiama būna į priekį?
Ar pastebėjai, kiek trupinių duonos riekėj?
Vieniem valgant rėkia, kitiem skalsiai
Galbūt per daug mumyse kirčiuojami balsiai
Juk mes kaip medžiai - kai augam tai augam į viršų
Nes mes kaip medžiai - nukirtus šaknis mes numirštam
Todėl kol mintys išbluks ir laiko jūra išdžius
Kalbėkim taip, kad žmonės įsimintų žodžius
Ir tiem kurie tai išgirs - paliksime klaustuką
Tiem kurie nesupras - dėsim tašką
Lygiai taip kaip buvo palikta mums
Mes paliksim pėdas einantiems mūsų paskui
Lygiai toks pat kaip tu, lygiai kaip tu žmogus
Lygiai taip pat kaip tu aš kartais bijau.
Bet laikui atėjus spręsti žengti pirmyn ar bijot
Aš visą laiką ėjau.
Už vakar, kad buvom,
Už šiandien, kad drįstam
Už rytoj, kad mums pakeliui.
Devyniuose iš dešimties pasiklystam
Bet vis dar judam likusiu vienu keliu.
Už vakar, kad buvom,
Už šiandien, kad drįstam
Už rytoj, kad mums pakeliui.
Devyniuose iš dešimties slystam
Bet vis dar judam judam judam judam.

The Path Beneath the Traveler's Feet (Unplugged)

For yesterday, that we were,
For today, that we dare,
For tomorrow, that we share the way.
In nine out of ten paths, we stray,
But still, we move on the one remaining road.
For yesterday, that we were,
For today, that we dare,
For tomorrow, that we share the way.
In nine out of ten paths, we slip,
But still, we move, move, move, move.
On the soundtrack of my life, there's little major,
I can't build from fog, can't create from air.
Living offshore, sorry, I don't know how,
In a beast, I see a beast, in a man, a man I vow.
That's what Mama taught me, and he who led me by the hand,
Death isn't scary, if you weren't afraid to live, understand?
Together with those who never stop their stride,
For the path, it only appears beneath the traveler's stride.
Remember, darling, we wanted to be the best,
I remember when being, just for being's sake, was blessed.
When leaving shards to the shimmering bottle's fate,
Executioners lay under executioners' hands, sealed by hate.
Remember, we took the depths as the sides gave way,
Without hesitation, we swallowed sand, come what may.
Again and again, to the bottom, into the earth we sank,
Remember, love, we rose from the bank.
For yesterday, that we were,
For today, that we dare,
For tomorrow, that we share the way.
In nine out of ten paths, we stray,
But still, we move on the one remaining road.
For yesterday, that we were,
For today, that we dare,
For tomorrow, that we share the way.
In nine out of ten paths, we slip,
But still, we move, move, move, move.
A father, weary after work, washes his hands with care,
Hands like any other, but on his face, a burden to bear,
Calluses etched in his palms, a silent prayer.
A child runs up, embracing his neck with flair,
The father's face transforms, finding solace there.
Before sleep, one story unfolds,
Quietly, quietly, heroes of old,
Willingly, in the story, kings bestow their gold,
Lords serve the common folk, stories told.
In this land, the air holds little trace of minor,
Birds in the trees whistle notes with major's fire.
The reason is simple - children are born, growing to know,
The reason their hands grow, a seed to sow.
You think hands are for taking, is that so?
To strike someone, to lift a full spoon, a gentle flow.
We stand for those whose hands are meant to share,
Whether you're with us on this path, you'll have to declare.
For yesterday, that we were,
For today, that we dare,
For tomorrow, that we share the way.
In nine out of ten paths, we stray,
But still, we move on the one remaining road.
For yesterday, that we were,
For today, that we dare,
For tomorrow, that we share the way.
In nine out of ten paths, we slip,
But still, we move, move, move, move.
How many of our steps are taken forward, I implore?
Have you noticed how many crumbs lie in a slice of bread, and more?
Some scream while eating, others sing a score,
Perhaps we stress our vowels too much, to the core.
We are like trees - when we grow, we reach for the sky,
Because we are like trees - cut our roots, and we die.
Therefore, until thoughts fade and the sea of time runs dry,
Let's speak in a way that people remember the words, you and I.
And for those who hear this, we'll leave a question mark,
For those who don't understand, we'll draw a stark,
Just as it was left to us, a flickering spark.
We'll leave footprints for those who follow our mark,
Just like you, just like you, a human being, from the dark.
Just like you, I too am sometimes afraid, my dear.
But when the time comes to decide, to step forward or hold back in fear,
I always moved ahead, my love, always held you near.
For yesterday, that we were,
For today, that we dare,
For tomorrow, that we share the way.
In nine out of ten paths, we stray,
But still, we move on the one remaining road.
For yesterday, that we were,
For today, that we dare,
For tomorrow, that we share the way.
In nine out of ten paths, we slip,
But still, we move, move, move, move.