Текст и перевод песни G&G Sindikatas - Kitoje Upės Pusėje

Kitoje Upės Pusėje

Mačiau ne kartą, kaip viltis sudega
Kaip gaisrą pilnomis taurėmis gesina
Įsikabina ugnies liežuviai dar labiau
Žmogau, ne kartą pats degiau
Kai nebenoriu matyti, užsimerkiu
Matau tik kraują siurbiančias erkes
Kokios dar parkės, kokios parkės
Viską jau pardavėm
Neliko niekam smarvės
Manai turi gabumų griauti sistemą
Sistema gabumų nematė, tiesiog darė
Pasirinkusi kokius tik nori būdus
Paprastus, iškreiptus per visus galus
Purvinais batais per švarią sąžinę
Jei graužia, brangia kosmetika gražina
Visus mus slaptu susitarimu
Su Sąjungos parama įsisavina
Pardavėm laisvę – tau rankos surištos
Pardavėm draugus – nebesaugo nugaros
Pardavėm drąsą – gavom pinigus
Parodėme jiems padus
Sakai, kad nieko pakeisti negalima
Okay, tokiu atveju, tau nieko keisti neduoda
Tu taip mėgsti oralinį sąžinės valymą
Aha, į tokius pakankamai čia investuota
Iš vazelino politikos liko tik litai
Iš demokratijos muilo liko tik demo
Aš ir toliau nematau, kad bent vienas iš jų
Bandytų spręsti bent vieną mano problemą
Nes jie Olimpuose, o jie Linkoln′uose
Negarbinguose, pochui, svarbu prikolnuose
Kalba garsiai, daro tyliai
Gyvena plačiai, dejuoja
Bet laiko juos tavo ir mano pečiai
Jie gyvena kitoj pusėj upės nei mes
Kas jiems iki mūsų rūpesčių
Ir kol nepajėgsim damest akmens
Jiems bus pochui, sparnuotiems, ant mūsų pėsčių
Vergaujame niekaip, priklauso už dyką
Emigravęs gauni bent tą duonos skatiką
Motina ligota, viena koja karste
O tu turi iš oro išlaikyti save ir ją
Genocidas daromas iš lėto ir skausmingas
Juk savižudis pats kaltas, kad nelaimingas
Kad pisa jie problemas – akivaizdi statistika
Kas leidžia įstatymus, jam tai mistika
Pencijos kaip indulgencijos
Kad gauti porą litų, senutės maldauja nuo ryto
Ar tau negėda, kai senolis prašo duonos
Valdžiai jis nurašytas, jis lavonas
Mokesčius gimdo kaip Afrikoj vaikus
Lietuviui numauna paskutinius batus
Sumoki už vietą, sumoki ir už orą
Žiūrėk, vis tiek turi valstybei iki grabo lentos skolą
Bankai medžioja ir ieško šviežio kraujo
Vilioja, prievartauja savo auką naują
Draugystė su jais kainuoja laisvę
Pamiršk kvėpuot, gyveni tu jų nelaisvėj

On the Other Side of the River

I've seen hope burn to ashes many times before,
Extinguished with full glasses, like a raging fire.
The flames cling even tighter, refusing to die.
Girl, I've been consumed by that fire myself.
When I don't want to see, I close my eyes,
And all I see are blood-sucking ticks.
What fates, what destinies?
We've already sold everything,
There's no stench left for anyone.
You think you have the power to break the system?
The system didn't see talent, it just acted,
Choosing whatever methods it desired,
Simple ones, twisted in every way.
Dirty boots trampling on a clean conscience,
If it gnaws at you, expensive cosmetics will restore it.
By a secret agreement, it assimilates us all,
With the Union's support, we're devoured.
We sold our freedom - your hands are tied.
We sold our friends - no one guards our backs anymore.
We sold our courage - we got money,
We showed them our backsides.
You say nothing can be changed,
Okay, in that case, you're not allowed to change anything.
You love that oral cleansing of your conscience,
Yeah, enough has been invested in people like you.
All that's left of Vaseline politics are litas,
All that's left of the soap opera of democracy is "demo".
I still don't see a single one of them
Trying to solve even one of my problems.
Because they're in their Olympuses, their Lincolns,
Dishonorable, they don't care, as long as it's fun.
They talk loud, act quietly,
Live large, complain,
But your and my shoulders carry their weight.
They live on the other side of the river from us,
What do they care about our troubles?
And until we can throw a stone,
They won't give a damn, these winged creatures, about us pedestrians.
We slave for nothing, belonging for free.
Emigrating, you at least get that slice of bread.
Your mother is sick, one foot in the grave,
And you have to support yourself and her out of thin air.
Genocide is carried out slowly and painfully,
After all, the suicide is to blame for being unhappy.
It's clear from the statistics that they don't give a damn about our problems,
For those who make the laws, it's all mystical.
Pensions are like indulgences,
To get a couple of litas, old ladies beg from morning.
Aren't you ashamed when an old man asks for bread?
To the government, he's written off, a corpse.
They spawn taxes like children in Africa,
Taking the last shoes off the Lithuanian's feet.
You pay for a place, you pay for air too,
And you still owe the state until you're in your grave.
Banks hunt and seek fresh blood,
Luring and raping their new victim.
Friendship with them costs freedom,
Forget breathing, you live in their captivity.