Текст и перевод песни Ieva Narkutė - Raudoni Vakarai

Raudoni Vakarai

Mano saujoj dūzgia bitės, tavo plaučiuose vanduo,
Mano saujoj gesta rytas, liūdnas kaip kareivio šuo.
Mano rankos žvyro pilnos, mala sniegą debesų,
Verkia, rauda mano girnos, aš smingu tau ant pečių.

Aš atgulsiu, tu pareisi,
Bus raudoni vakarai.
Priešas trauksis, viskas keisis,
Mano Lietuva bedale, ar bijai?

Pūgos kilo trečią kartą, krito bitės iš delnų,
Gaudė, verkė miesto varpas, dingo broliai tarp miškų.
Visą naktį skundės liepoms aimanuojantys beržai,
Kraujo raudoniu užlieti mūsų pustuščiai namai.

Man atgulus nesugrįžai,
Kur raudoni vakarai.
Tuščio kelio tuščias kryžius.
Mano Lietuva bedale, ar bijai?

Red Evenings

Bees buzz in my handful, water in your lungs,
Morning ripens in my handful, sad as a soldier's dog.
My hands are full of gravel, grinding the snow of clouds,
My millstones weep, I sink upon your shoulders.

I shall lie down, you shall return,
The evenings will be red.
The enemy will retreat, everything will change,
My wretched Lithuania, are you afraid?

Blizzards rose a third time, bees fell from my palms,
The city bell howled, wept, brothers disappeared among the forests.
All night long weeping birches lamented to the linden trees,
Our half-empty homes flooded with the redness of blood.

When I lay down you did not return,
Where are the red evenings.
An empty cross on an empty road.
My wretched Lithuania, are you afraid?