Текст и перевод песни SOLO ansamblis - Skruzdė

Skruzdė

Na, ir kas, kad Tu — toli?
Tavo sielos kibirai žvanga mano šuliny,
Skruzdė rankovėj — kankinasi ir inkščia,
Už ją: geriu, geriu, geriu,
Kad baigtųsi skruzdė, kad užsimiršę.
Tuštuma — lyg rudenys — plati,
Pabudus neišeis — neišsisklaidys,
Ir gervės klykia — dainą nykią,
Kad Mes šiam pasauly — tiktai du pasilikę... mmmmm...
Be manęs — varga ir drebanti išeisi,
Lyg ryto degs namai,
Šulinio dugne — mėnesius skaudės labai,
Pareik,
Tavęs — be galo skruzdei reik.

Ant

So what if You are — far away?
The buckets of Your soul are clanging in my well,
The ant in my sleeve is — suffering and howling,
For her, I drink, I drink, I drink,
To end the ant, to forget.
Emptiness — like autumn — wide,
It won't go away when I wake up — it won't disperse,
And the cranes are screaming — a dreary song,
That We are only two left — in this world... mmmmm...
Without me — you will suffer and leave trembling,
Like houses on fire in the morning,
At the bottom of the well — it will hurt for months,
Come back,
The ant needs You — very much.