Lyrics Nebijau Nakties - Mantas Jankavičius

Ir kai išlipęs
Iš jūros juodos
Kaip niekad gyvas
Be baimės jaučiuos
Smėlio skonis
Kaip cukraus saldaus

Seksualumo
Ir gėdos purvai
Nenusiplauna
Nuo odos lengvai
Jūros žolės
Vis traukia giliai

Sluoksniuotas veidas
Kasdien vis tas pats
Tik makiažas
Kitaip perpieštas
Išsilieja
Nuo sūraus vandens

Ieškojau rūmų
Gintarinėm kėdėm
Švelnaus kaip ruonio
Meilužio akim
Klausiau tyliai
Kam visa tai?

Jau nebijau nakties
Nes kam prie dugno prisiliest?
Verčiau danguj ieškot žvaigždės
Ir nebijau tamsos
Todėl, tikriausiai, taip juokiuos
Išdūręs mirtį aš jaučiuos
Jaučiuos

Išdūriau mirtį
Aš ją apgavau
Ir nebebus ji
Taip arti, kaip lig šiol
Netrukdys man
Svajot dangaus

Renkuos gyventi
Tikiu aš savim
Aš noriu meilės
Tik ne su tavim
O su jūra
Mylėtis naktim

Jau nebijau nakties
Nes kam prie dugno prisiliest?
Verčiau danguj ieškot žvaigždės
Ir nebijau tamsos
Todėl, tikriausiai, taip juokiuos
Išdūręs mirtį jaučiuos

Jau nebijau (nebijau) nakties
Nes kam prie dugno prisiliest?
Verčiau danguj ieškot žvaigždės
Ir nebijau tamsos
Todėl, tikriausiai, taip juokiuos (tikriausiai, taip juokiuos)
Išdūręs mirtį aš jaučiuos (išdūriau mirtį)

Jau nebijau nakties (nebijau)
Nes kam prie dugno prisiliest?
Verčiau danguj ieškot žvaigždės (danguj)
Ir nebijau (nebijau, nebijau) tamsos (nebijau, nebijau)
Todėl, tikriausiai, taip juokiuos
Išdūręs mirtį aš jaučiuos
Jaučiuos