Paroles et traduction G&G Sindikatas - Muzika Kuri Saugo (Unplugged)

Muzika Kuri Saugo (Unplugged)

(Tai yra muzika kuri saugo)
(Tai yra muzika kuri saugo)
(Tai yra muzika kuri saugo)
(Tai yra muzika kuri saugo)
Ne jiems o mums, ne dėl jų - dėl musų...
Aš perlaužiu save ir atiduodu tau pusę,
O savąją pasėjęs vidurį tusčio lauko,
Iš naujo užauginsiu muziką kuri saugo...
Ne jiems o mums, ne dėl jų - dėl musų...
Aš perlaužiu save ir atiduodu tau pusę,
O savąją pasėjęs vidurį tusčio lauko,
Iš naujo užauginsiu muziką kuri saugo...
Aš rašau naktimis, nes naktimis geriau rašosi,
Mintys, patapę bagažu į laisvę prašosi,
Klausydamas ramaus širdies instrumentalo,
Kai laiptinės betono sienos virsta "mano darbo stalas".
Iš tekančio vandens skubėjimo imu judėjimą,
Iš akmeninių knygų meną pasiversti vėjumi,
Su jais kalbėjome, dalinomės idejomis.
Aš praradau religiją, bet įgavau tikėjimą,
Jie sėjo mano viltį mažom dalelėm ryžių,
Kai į save išeidavau, jie kantriai laukė kol sugryšiu.
Būna - reikia laiko, bet rūkas prasisklaido
Ir vel imu pieštuką, kad paišyt miesta raidėm.
Ne jiems tai darau, ne dėl jų - dėl mūsų.
Per pusę - vandenį, druską ir visą tai ką į save geriu -
Aš sudedu į muziką kurią skiriu...
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo...
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo!
Man niekas nieko neįdėjo kelio pradžioje,
Aš nemiegojau su sėkme, neteko reinkarnuotis turčium.
Išskyrus keletą supratusių - o tai užgrūdina.
Dėja, bėje, pasaulis juokės arba buvo kurčias.
Purčiaus. Jo, jis darė su manim tą patį -
Bruko užmarštį - rinkaus karčią atmintį,
Išmokau girdėti, vertinti klausimą,
Kiek bebūtų atsakymų - turėti dar vieną klausimą.
Nemėgstu aukso - visada buvau sidabras.
Deimantai "sucks", geriau krištolas, akmuo paprastas.
Jei širdy gyva, jei sieloj kulka -
Man svetima tai, kas lentynose dulka.
Mačiau kaip tie kuriais tikėjom
Virto tais kuoriuos apsėdo.
Šiukšles įmanoma sudeginti,
Bet pelenuose liks pėdos,
Nebeliks vietos, neištrint gėdos.
Pagarba ne daiktas kur pakampėm metosi.
Mačiau kaip gatvėse įsigali romantinis cinizmas
Ir vietoj mūsų tampa mano. Suprantu kapitalizmas.
Su laiku bujoja ego ir ambicijos, o aš tenoriu,
Kad būtų saugomos tradicijos!
Laikas laša minutem į karsto dangtį vinutėm,
Stebėdamas kaip snobai baigia sms žinutėm.
Baimė vaikšto blakstienomis, lubomis, sienomis -
Įkalina tūkstančius - išlaisvina vienetus.
O mano siela jaučia alkį,
Todėl imu betoną, sutrupinu iki minčių
Ir užtempu ant "rhyme′o" duonos.
Kad susitaikyt su žeme, kad nuraminti būtų dangūs -
Ranka braižau ore magijos ženklus.
"Install'iuodamas" garsą balso stygų membranose,
Jausminėse, garsinėse gamose,
Kasdienėse, paprastų žmonių dramose -
Tai, ko nematai, tarp reklamų, ekranuose,
Šaukiančiuose "Nėra vaisingų kūrėjų",
"Praloštas mūšis", "Pragertas tikėjimas".
Reikia "dūšės" - čia dūšios - nei peno, nei meno.
Jie sakė "Tai neįmanoma!" O mes gyvenom!
Tamsa ir saulė panašios -
Abi jos akina skaudžiai,
Rūgštimi išrinktiesiems ir opiumu liaudžiai,
Ieskančiai draudžiamo baudžiamai, skaudžiai
Bet vis dar tikinčiai!
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo...
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo!
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo...
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo!
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo...
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo!
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo...
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo!

Music That Protects (Unplugged)

(This is music that protects)
(This is music that protects)
(This is music that protects)
(This is music that protects)
Not for them, but for us, not because of them - because of us...
I break myself and give you half,
And having sown my own in the middle of an empty field,
I will grow anew the music that protects...
Not for them, but for us, not because of them - because of us...
I break myself and give you half,
And having sown my own in the middle of an empty field,
I will grow anew the music that protects...
I write at night, because at night it is better to write,
Thoughts, having become baggage, ask for freedom,
Listening to the calm instrumental of the heart,
When the concrete walls of the staircase turn into "my work desk".
From the rush of running water I take movement,
From stone books the art of becoming wind,
We talked with them, shared ideas.
I lost religion, but gained faith,
They sowed my hope with small particles of rice,
When I would leave into myself, they patiently waited for me to return.
It happens - it takes time, but the fog clears
And again I take a pencil to draw the city with letters.
I don't do it for them, not because of them - because of us.
In half - water, salt and everything I drink into myself -
I put it into the music that I dedicate...
Music that grows, music that hurts, music that protects...
Music that grows, music that hurts, music that protects!
Nobody put anything in my way at the beginning of the road,
I didn't sleep with success, I didn't have to reincarnate rich.
Except for a few who understood - and that hardens.
Alas, the world laughed or was deaf.
I spat. Yes, he did the same with me -
He imposed oblivion - I chose bitter memory,
I learned to hear, to appreciate the question,
No matter how many answers there are - to have one more question.
I don't like gold - I've always been silver.
Diamonds "suck", better crystal, simple stone.
If the heart is alive, if the soul is a bullet -
I am alien to what gathers dust on the shelves.
I saw how those we believed in
Turned into those who were possessed.
It is possible to burn garbage,
But footprints will remain in the ashes,
There will be no place left, the shame will not be erased.
Respect is not something that lies around in the corners.
I saw how romantic cynicism prevails in the streets
And instead of ours it becomes mine. I understand capitalism.
With time, ego and ambitions grow, and I want,
That traditions be preserved!
Time drips minutes into the coffin lid with nails,
Watching how snobs finish with sms messages.
Fear walks with eyelashes, ceilings, walls -
Imprisons thousands - sets units free.
And my soul feels hunger,
That's why I take concrete, crush it to thoughts
And pull it on the bread of "rhyme".
To reconcile with the earth, to calm the heavens -
I draw magic signs in the air with my hand.
"Installing" sound in the membranes of the vocal cords,
In sensual, sound gamuts,
In everyday dramas of ordinary people -
What you don't see, between commercials, on screens,
Shouting "There are no fertile creators",
"Lost battle", "Drunken faith".
It takes "guts" - here are guts - neither food nor art.
They said "It's impossible!" And we lived!
Darkness and sun are similar -
Both of them blind painfully,
With acid to the chosen ones and opium to the people,
Looking for the forbidden punishably, painfully
But still believing!
Music that grows, music that hurts, music that protects...
Music that grows, music that hurts, music that protects!
Music that grows, music that hurts, music that protects...
Music that grows, music that hurts, music that protects!
Music that grows, music that hurts, music that protects...
Music that grows, music that hurts, music that protects!
Music that grows, music that hurts, music that protects...
Music that grows, music that hurts, music that protects!