paroles de chanson Sielos Nemiega Naktį (Unplugged) - G&G Sindikatas

Pasakyk man ar lengva buti taikiniu tyre?
Kur gyvieji- be išminties, jie pasiliko mirę,
Kur surimuota neesmė suprantama kaip eilės,
Kai neišeina žodžiais- eiliuoja peiliais...
Keistos tos "ne-eilės", jos iš "ne-meilės",
Padaroma iš pradžių- paskui dažnai gailimasi,
Likimas kvailį baudžia, o su protingais...
...būna visko, pats žinai- visko atsitinka...
Atitinkamai, ei, vyzdžiai būna - sienos,
Pavydžiai saugomas menas, tas kur neperduosi genais,
Repetuojamos, kuriamos, išgyvenamos scenos,
Šlovės - bendrai, nešlovės - mus išsigaudo po vieną.
Žvejas užmeta tinklą ir laisvė tampa tik fikcija,
Mirkčioji, mikčioji į taktą Valdantiems Srautą,
Nuasmenintų raudą - savo naudai,
Kovinius vienetus, kad atlaikyti dar raundą...
Parodyk kas tai - būt medžioklėje bėgliu,
Svetimam žaidime gale takelyje kėgliu,
Aš susigniaušiu į kumštį ir drįsiu žengti dar pėdą,
Kur pamirštieji slėpdavo jėgą...
Sielos nemiega naktį, sielos naktį lieja kulkas,
Gamina kulkas, graviruoja kulkas,
Joms ne tas pats, jos ne "bet kas",
Pagal svorį ir dydį, rūšiuodamos tuos kuriuos šią naktį išgydė,
Ką išgydys rytoj, pusėj kitoj,
Ei ei ei - kur aš patsai būsiu...
Kai apsupa, kai suspaudžia, kai iš visų pusių,
Tikėdamiesi, kad paslysiu, suklupsiu ir paklusiu,
Užmigsiu, sustosiu, sustingsiu, supūsiu,
"Aš" klykia manyje -" Aš toks nebūsiu!!!!"
Dar vieną valandą, dar akimirką, dar minutę,
Bet kam bet ką atiduočiau- svarbu čia nebūčiau,
Kur tiek palaidota visko, nuo vilčių iki kūnų,
O jie tik ciniškai metė per petį - būna... žinau...
Kur ugnis, kodėl čia šitiek daug kraujo?
Koks skonio kvapas čia atviliojo šunaują,
Besimaudantys gėrio upėje nesupras...
Trūkusi byra brangiai tuščia bižuterija...
Grežiau, kapojau, lupau arterijas miego,
Gal išliks, nežus, sudygs - gal uždegs sniegą,
Žolę purpuro uogom puošiau, klausi - kam?
...tiesiog, aš priklausau tiems laikams...
Sielos nemiega naktį, sielos naktį lieja kulkas,
Gamina kulkas, graviruoja kulkas,
Joms ne tas pats, jos ne "bet kas",
Pagal svorį ir dydį, rūšiuodamos tuos kuriuos šią naktį išgydė,
Ką išgydys rytoj, pusėj kitoj,
Ei ei ei - kur aš patsai būsiu...
Mojuojam vėliavom, paskui paliekame jas pūti,
Save uždarę ašaroj akies kamputy,
Moralizuojam apie Būtį, skubėdami į nebūtį,
Nepastebėdami, tai tik inercija, pats nejudi,
Nejauti, nemąstai, nereaguoji... taškas,
Turėjai rojaus adresą, bet susukai bumažką,
Ir supūtei, nesigailėdamas nė trupučio,
Su pasimėgavimu, septyniom zatiažkėm...
Sutinę riešai, žvangančios grandinės,
Sportinėm lūpom, tobulais kėbulais blondinės,
Supo užsupo už gabalą gintaro,
Tai kas burėmis buvo, staiga virto inkaru...
Inkilu varnom, jos ten lizdus susisuko,
Supo užsupo suka, supo užsupo,
Supo užsupo, prijaukino, įpratino,
Ir iš planuotų romanų neliko netgi apsakymo...
Būna namai be dūmų, be karalių rūmai - būna,
Būna šešėliai bijo netekti kūnų, būna,
Būna - dar neprinoksta, o jau supūna,
Būna dėmenys nežinomi, bet pateikiamos sumos...
Būna namai be dūmų, be karalių rūmai - būna,
Būna šešėliai bijo netekti kūnų, būna,
Būna - dar neprinoksta, o jau supūna...
Tik kad nebūtų niekad nieko niekada nebūna...