Karys

Tu kažkada man prasitarei, kad dieną bijai
Žmonių labiau, negu naktį, o kai važiuoja traukiniai
Iškėlęs vieną ranką, vaizduojiesi karys
Kuris išleidžia į Sibirą priešus

Būrys jaunų manekenių tau bučiuoja nagus
Kuriuos atsukęs laikai visada į kitus, ne
Neduok Dieve, kas nors paklaus, kas esi
Ar nesimato – juk tu ne toks, kaip visi

Pamatei vieną sapną, jis labiau panėšėjo į tris košmarus, ir lyg
Paukščiai duoną, tave žmonės lesa ir į lavą išmėto nagus, mm
Ar tikrai ne tikrovė tai, ko nešaukiame?
Visada prisimink, kai guli naktį tarsi daržovė
Iš tiesų traukiny tu Sibiro link
Aa-a-a-a-a, uu-u-u-uu

Man užtenka jėgų atitraukti tave
Nuo šviesos ilgo tunelio toliausiam gale
O mėnuo visas didėja žaibo greičiu
Juk jis taip pat šviesa. Jos geriau siektum tu

Aštuoniasdešimt dienų aplink patį save
Tau neužteko jas leidžiant pigiausiam bare
Ir, savo garbę nuspyręs lyg musmirę, tu
Viduj jau numirei, o aš išorėj mirštu

Pamatei vieną sapną, jis labiau panėšėjo į tris košmarus, ir lyg
Paukščiai duoną, tave, žmones lesa ir į lavą išmėto nagus
Ar tikrai ne tikrovė tai, ko nešaukiame?
Visada prisimink, kai guli naktį tarsi daržovė
Iš tiesų traukiny tu, tu, tu, tu, tu, tu tu

Pamatei vieną sapną, jis labiau panėšėjo į tris košmarus, ir lyg
Paukščiai duoną, tave žmonės lesa ir į lavą, oo-o, išmėto nagus
Ar tikrai ne tikrovė tai, ko nešaukiame?
Visada prisimink, kai guli naktį tarsi daržovė
Iš tiesų traukiny tu Sibiro link