Sau. Ir Tau.

Diena, naktis ir mes vėl lygūs
Tokie atgrasūs ir pigūs
Tik iš esmės – ten ne mes, tikėtina
Tai taip apgailėtina

Kaip asteroidai aplink orbitą
Įkvėpk mane kaip Jolie Bradą Pittą
Išmokink pakeist playlistą
Aš aklas – nematau, kad viskas supista
Tu – reliktas, kūrėjas, konfliktas, tyli Ir aš tikiu tuo lygtais.
Kai miesto stogais, Mes tapsim paprastais,
Nes mes tapsim pelenais. Mes su tavim – ne daugiau nuogo kūno
Mes su tavim – tiek daug, kai suvoki menkumą
Mes su tavim – ne daugiau, ne daugiau laikinumo
Antraštės, citatos paraščių
Girtos kalbos paryčių tarp milijono paslapčių
Skuba traukiniais, autobusais
Pasibaigus chaosui ir Tu ten būsi.

Diena, naktis ir mes vėl lygūs
Tokie atgrasūs ir pigūs
Tik iš esmės – ten ne mes, tikėtina
Tai taip apgailėtina

Diena, naktis ir mes vėl lygūs
Tokie atgrasūs ir pigūs
Tik iš esmės – ten ne mes, tikėtina
Tai taip apgailėtina

Namuose tylu, panašu, bijo net aidas
Padės viskis, nepadės D'lightas.
Kas mes tokie? -paklausiu nepabudęs.
Tu tyliai keiksies: -Greičiausiai šūdas.
Aš nežinau kuom dar tikėt, jei ne tavim, girdi?
Viską pasiimk. Kol kratau sau po kojom – apsimetu ciniku
Idėjas konvertuoju į pinigus
Ir viskas čia galėtų būt kiek kitaip, pasauli, slink lėtai.
Žinau čia būsiu – skaičiavau dienas
Skaičiavau dienas, rašiau blet apie tai dainas
Ten kur nutylėjau, o turbūt reikėjo drąsiai
Apie tai, kur pamečiau ir kur tikrai nerasiu
Žinai, man bus ramu pakol tu juoksies
Ir užsimerksiu pagiriotas kaip Bukovskis.

Diena, naktis – ir mes vėl lygūs...