Текст песни Oda - SOLO ansamblis

Tavo kūnas man rašė, kad vakar iš ryto
Tu veidą palikai pas mane
Kaip priedas prie tokio vienopo portreto
Dvi atšalusios akys delne

Tavo kūnas man rašė, kad pėdas prie lovos
Sudėliojai bet kokia tvarka
Kad pešiojai tamsoj paukščio sparną per naktį
Ir tik auštant paaiškėjo, kad pešiojai save

Balta, balta ant kalnų numesta
Nupudruota guli tekanti tavo oda
Nuoga, nuoga į ją giliai įsispaudusi
Spengia, tylą tęsia nuogo kūno kvapų rutina

Šalta, šalta tavo kūno laiškuos
Po žiemos vėl atėjo žiema
Mūsų dvidešimt sulipusių pirštų
Jau dengia suteptų, nutryptų patalų lavina

Tavo kūnas man rašė, akyse tavo rado
Jau ištirpusių šalčio sagų
Jos laikydavo tavo artumą prisegusios
Prie žemės paviršiaus kutų

Tavo kūnas man rašė, kad nerado tiesaus
Tavo žodžio vonioj kvepalų
Jų paviršiuje rados ryškus makiažas
Bet ir jį palikai ant kitų

Balta, balta, ant kalnų numesta
Nupudruota guli tekanti tavo oda
Nuoga, nuoga į ją giliai įsispaudusi
Spengia, tylą tęsia nuogo kūno kvapų rutina

Šalta, šalta tavo kūno laiškuos
Po žiemos vėl atėjo žiema
Mūsų dvidešimt sulipusių pirštų
Jau dengia suteptų, nutryptų patalų lavina

Balta, balta, ant kalnų numesta
Nupudruota guli tekanti tavo oda
Nuoga, nuoga į ją giliai įsispaudusi
Spengia, tylą tęsia nuogo kūno kvapų rutina

Šalta, šalta tavo kūno laiškuos
Po žiemos vėl atėjo žiema
Mūsų dvidešimt sulipusių pirštų
Jau dengia suteptų, nutryptų patalų lavina