Текст песни Be Vardų - Juste

Kol pilnaties,
Tolima šviesa,
Lies mano kaklą,
Kol, dar viena,
Nerami naktis,
Man taką nuties,
Link miesto atrakintų vartų,
Ten muzika iš pirmo karto,
Tą laiko audinį suardo,
Be vardų, vėl kartu, aš ir tu.
Pakelk mane ant to raudono stogo ten,
Arčiau priglausk,
Nebesvarbu kas bus toliau
(Kas bus toliau)
Mes kaip kine, kurį naktis mums rodo jau,
Aš su tavim jame galiu betkur keliaut,
Bet kur keliaut.
Kol, dar toli, įprasti krantai,
Suksimes dviese lėtai,
Ir naktis, lyg dangus gyli,
Mus jautriai palies lyg
Pievų odą rūkas liestų,
Kol meilė nepavirto rytu,
Pro tuos vartus atidarytus,
Be vardų, vėl kartu, aš ir tu.
Pakelk mane ant to raudono stogo ten,
Arčiau priglausk,
Nebesvarbu kas bus toliau
(Kas bus toliau)
Mes kaip kine, kurį naktis mums rodo jau,
Aš su tavim jame galiu betkur keliaut,
Bet kur keliaut.
Radęs vėl naujų jėgų dangus,
Baltą mėnulį, tarsi vinilą, kol visi kyla,
Suks ir suks.
Bus.
Nebesvarbūs vėjai, nes kartu,
Mes žvelgsim į naktį,
Kol akys ims degti,
Liksime ten tik aš ir tu.