Текст песни Namelis Ant Kalvos - 8 Kambarys

Mes turim mažą namą ant kalvos
Daug kalbų apie jį girdėjom
As atsilošiu ir žiūriu i juos
Ir mano šypsena platėja

Mes turim mažą namą ant kalvos
Ne visiem jisai patinka
Ir nesvarbu ką gatvės šunys los
Nes jiem niekas neįtinka

Aš nežinau, kur veda šitas kelias
Kai stačia galva prieš pasaulį puoli
Lyg senoj nuotraukoj mažas namelis
Ir as žvelgiu pro jo langus į tolį

Laikas užaugina storą odą
Kaip praeitis primena save atradus progą
Dabar aš mokų skaityti žmonių veidus
Kai nepalieka nieko į širdį įsileidus

Akis užmerkiu, gaudau erdvėje mintis
Man neberūpi, ką už nugaros sakys
Garso greičiu lekiu aš tarp žvaigždžių
Proto čia nepamesk, padedam bazę namų

Čia dar vis stovi mūsų mažas namas
Daug kalbų apie jį girdėjom
Aš vis dar nežinau, kur veda kelias
Bet puikiai panenu kur jį pradėjau

Mes turim mažą namą ant kalvos
Daug kalbų apie jį girdėjom
Aš atsilošiu ir žiūriu i juos
Ir mano šypsena platėja

Mes turim mažą namą ant kalvos
Ne visiem jisai patinka
Ir nesvarbu, ką gatvės šunys los
Nes jiem niekas neįtinka

Nelįsk, neklausk, paliesk, pajausk ramybę
Keturios sienos kaip mūsų žemės dangaus
Ir nestabdys manęs (niekas)
Nepakeis manęs (niekas)

Lai nudegs sparnai man kylant
Visad vietą surasiu namuos
Laiškai ant stalo, nežinau ko tikėtis
Juk mūsų namas be pašto dežės

Už mūsų durų begalybe driekias
Ir aš čia vienas supuos ant kėdės (ei)
Aš čia pats viską puikiai suprantu
Darysiu viską, ką reikės

Per purvus dantis sukandus
Bet mūsų namas dar ilgai stovės