Текст песни Žilvitis - Antikvariniai Kašpirovskio dantys

Aš tarsi žilvitis, saulėje suvytęs,
Baigiu jau išdžiūti be tavęs, mieloji.
Sakau, "mažyte mano, eime prie Barbakano",
Bet tu vis kažkaip tai laiko man stokoji.
Kad taip užmiršt aplinkui viską,
Džiaugtis viens kitu prie upės atsisėdus
Aš tau dainuočiau ir dainuočiau,
Tu šiauštum mano dredus.
Aš tarsi papūga (aš tarsi koala), pakliuvusi į pūgą (nublokšta į škvalą),
Blaškaus, be tavęs negaliu, bet tu atsakai:
"Mielasis, tu fainas (kaip niekas kitas),
Bet man rytoj deadline'as (o šiandien man meet'as)"
Tai ką man daryt? Daros ankšta ir niežti nagai.
Nors imt ir bėgt ir bėgt ir galvą iškraryt,
Nes galvoje dabar tik tu.
O gal nebėgt o tik sedėt ir graužt nagus
Ir nusigražt lig pažąstų?
Oooo
Pried.
Pa para, antra para,
Nors tu šalia, tavęs nėra.
Tavo veidą glosto tik žydra monitoriaus žara.
Aš tarsi balandis, kuriam sustojo skrandis,
O man sustojęs tik vaizdas, kaip tavo kojos per vandenį brenda.
Žydi Vilniaus sodai, bet tu vis nesirodai,
Matyt brainstormini vis apie campaign'ą, concept'ą, prom'ą ir brand'ą
Tai kaip nulaužti tavo kodą?
Kaip prakalbint tavk geležinę širdį?
O gal geriau tik atsigult, gražiai sunert rankas ir tyliai tyliai mirti?
Ooo
Pried.