Текст песни Veidai - Mantas Jankavičius

Veidai iš molio ir iš gipso
Veidai iš veidrodžių tiesos
Veidai, kurie išbalę kybo
Iš meilės, mėnesio šviesos
Veidai iš ledo padaryti
Šiaurinio ūko sklidiniai
Veidai nuo stogo nusiritę
Ir susižeidę grindinį

Tai mano veidai
Aš aukso rėmus jiem žadėjau
Aukštų galerijų tyloj
Tačiau jie nieko nenorėjo
Tai mano dingstantys veidai
Tai mano dingstantys veidai

Veidai, veidai

Veidai iš marmuro ir vario
Iš skausmo perkreipto akmens
Akis ir lūpas atidarę
Aš noriu šitaip lai gyvent
Tyla suskambo neigiai, kraupiai
Aš prisislinkęs arčiau
Jiem šluoščiau prakaitą ir kraują
O ašarų nepamačiau

Tai mano veidai
Aš aukso rėmus jiem žadėjau
Aukštų galerijų tyloj
Tačiau jie nieko nenorėjo
Tai mano dingstantys veidai

Žadėjau būsim, būsim, būsim
Kaip nubudimas, kaip diena
Žadėjau amžiaus antrą pusę
Ar ne gana?
Žadėjau vasaros alėja
Čia pat už posūkio, arti
Bet jie tylėjo, jie tylėjo
Nepaprasti
Nepaprasti, neprarasti

Aš aukso rėmus jiem žadėjau
Veidai, veidai
Aukštų galerijų tyloj
Tačiau jie nieko nenorėjo
Veidai, veidai
Tai mano dingstantys veidai
Tai mano dingstantys veidai
Veidai, veidai