Текст песни 2015 - Omerta

Išeisiu, nebegrįšiu.
Visus paliksiu, bus sunku, bet aš manau atsilaikysiu.
Aš nesupyksiu.
Tik ašarom tavęs prašysiu, kad nepamirštum uždegti žvakę už mane ir ankstų rytą .
Kiekvieną supistą mano rytą, aš mirštu po dalelę, po mikroskopinę lastęlę.
Mane žudo kiekvienas tavo žodis ir rėkimas, mane kankina tavo rytinis konfliktas.
Širdis jau tapo akmeninė, bejausmė būtybė.
Aš kenčiu. Žinau, kad bus tik dar blogiau, kankinsiuos kol nusiraminsiu, kol užsidusinsiu.
Mane tu šantažuoji sakai, kad degraduoji ir mane nervuoji,
Sakai, kad aš debilas, narkomanas, degraduojanti būtybė, man nesvarbu, nebesvarbu ką jau sakysi, aš užsimerksiu ir mąstysiu.

Ištiesčiau tau ranką, bet tu per toli.
Ištarčiau tau žodį, bet tu negirdi.
Belieka rašyti tik žodžiais keliais, nors jie mano norų tikrai nepakeis Pažvelk tu į save, pažvelk tu į mane
Kodėl gi taip nutiko? Ir mudu daug kur nukeliavom ir mylėjom ir kovojom ir mes tikėjom, kad viskas bus gerai .
Prisimeni, kai mes kartodavom, mes amžinai, o tu kažkur su kitu, bet žinai nesigailiu .
Man patinka romantika, o tau valiuta, vynas, cigaretės, nuogas kūnas .
Žinai, tiesą sakei meilės net nebuvo, todėl viskas taip pražuvo, kalbos tarp mūsų net nebuvo.
Bijodavai, kad aš kitoks, bet atleisk tu net nepasikeitei todėl aš išeinu ir tyliu

Ištiesčiau tau ranką, bet tu per toli.
Ištarčiau tau žodį, bet tu negirdi .