Текст песни Tu Man Atleisk - Stasys Povilaitis

Kai slenka vakaro karčiai stiklinė prieblanda
Kai virpa sutemos, šešėliuose ištįsdamos
Kada širdies gėla suranda savo prieglaudą
Aš vėlei sau sunkus ir nepažįstamas

Kodėl tave, kodėl kodėl tave aš įžeidžiau?
Buvau negeras tau, buvau tamsus kaip vakaras
Dabar ir vėl tau geras geras būt pasižadu
Tegul rusens mūs židinio ugniakuras

O paukšte paukšte, ko skrendi į tolį?
Kokie šešėliai medžiuos ir tamsoj!
Sakau tau: būsiu tau šešėliu
Būsiu tavo broliu
Šiandien man atleisk, atleisk rytoj!
Nors rytoj!
Sakau tau: būsiu tau šešėliu
Būsiu tavo broliu
Saule, šviesk planetoje šaltoj!

Užgeso plėnys, vėjas barsto laužo nuodegas
Netikra viskas vėl, netikra ir pažeidžiama
Atleisk atleisk tu man, atleiski mano nuodėmes
Tu man atleisk, jei visa tai atleidžiama!

Jei žūsta gulbė, – žūsta, krinta žemėn gulbinas
Sparnus suglaudęs, krinta žemėn neplasnodamas
Atleiski viską, gerumu mane apstulbinus
Tu man atleisk, atleisk nebūtas nuodėmes!

O paukšte paukšte, ko skrendi į tolį?
Kokie šešėliai medžiuos ir tamsoj!
Sakau tau: būsiu tau šešėliu
Būsiu tavo broliu
Šiandien man atleisk, atleisk rytoj!
Nors rytoj!
Sakau tau: būsiu tau šešėliu
Būsiu tavo broliu
Saule, šviesk planetoje šaltoj! Hey!

O paukšte paukšte, ko skrendi į tolį?
Kokie šešėliai medžiuos ir tamsoj!
Sakau tau: būsiu tau šešėliu
Būsiu tavo broliu
Šiandien man atleisk, atleisk rytoj!
Nors rytoj!
Sakau tau: būsiu tau šešėliu
Būsiu tavo broliu
Saule, šviesk planetoje šaltoj!